šalteninis

šaltenìnis, -ė adj. (2) 1. žr. šaltininis 1: Šulnė šaltenìnė buvo mūso sodybo[je] Pp. 2. Kž, Pmp, Slč, TS1896,1 žr. šaltininis 5: Šalteninès kningas iš po skverno pardavojo (iki 1904 m.), bijojo žandarų DūnŽ.